Crassula ovata – Storalapis tikrasis
Informacija ruošiama
Šeima: Crassulaceae
Tai daugeliui gerai pažįstamas sukulentinis (Kaip ir kaktusai, alijošiai) augalas. Dėl savo nelepumo, lengvo dauginimo nuo seno plačiai auginamas patalpose. Gana dažnai maišomas su Portulacaria afra.
Sinonimai: Pirmą kartą buvo apibūdintas 1916 m. Crassula ovata anksčiau buvo vadinama Crassula argentea, Crassula portulaca, Crassula obliqua. Lietuviai storalapį dažnai vadina laimės medžiu, o paskutiniu metu dar ir pinigų medžiu. Daugiausia dėl parduotuvėse “priklijuoto” pavadinimo. Angliškai vadinamas Jade plant/tree, Money plant/tree.
Didžiulis storalapis auginamas šviesioje patalpoje. Pasak augalo savininkės, nemažą vasaros dalį praleidžia lauke.
Paplitimas: Gimtinė Pietų Afrika. Introdukuoti JAV. Pasak kaikurių forumų lankytojų Kalifornijoje šie augalai auga kaip piktžolės.
Vieta: Kiek įmanoma šviesesnė. Vasaros metu gali augti lauke. Augalus augusius patalpoje, prie tiesioginių saulės spindulių lauke reikia pratinti palaispsniui, nes gali apdegti lapai. Šešėlyje augančių lapija tamsiai žalia. Saulėje lapai palaipsniui įgauna rausvą atspalvį (tai normalu). Margalapės formos (‘Variegata’) dėl šviesos trūkumo praranda margumą ir lapai tampa žali. Perkėlus į šviesesnę vietą, nauji lapai išauga margi.
Laistymas: Žemė tarp laistymų turi išdžiūti. Vandens perteklių iš padėklo būtina pašalinti, siekiant išvengti šaknų puvimo. Tikrai nieko neatsitiks jei augalą retkarčiais pamirštama palaistyti. Sakoma “Jei abejojate ar laistyti – nelaistykite”. Reikia atsižvelgti ir į substrato sudėtį. Jis turi būti laidus. Norint padidinti pirktinio substrato laiduma, reikia pridėti rupaus smėlio. Vanduo neturi užsilaikyti. Teko matyti puikiai augančių storalapių labai skirtinguose substratuose. Žiemos metu, kai augalas laikomas žemesnėje temperatūroje, laistymą rekia sumažinti. Esant vandens stygiui senesni lapai gali pradėi raukšlėtis ar kristi. Palaisčius susiraukšlėję lapai atgauna formą. Žiemą stengiuosi laikyti vėsiai ir beveik nelaistau.
Tręšimas: Tręšiama sukulentams ar kaktusams skirtomis trąšomis ar mežesnės (nei nurodyta ant pakuotės) koncentracijos trąšomis.
Dauginimas: Paprastai dauginami auginiais. Įsišaknyja ištisus metus. Prieš sodinant ar merkiant į vandenį pjūviai porą dienų padžiovinami, pašalinami apatiniai lapai. Stiebo dalis virš pjūvio, iki pirmo aukščiau esančio bamblio, paprastai apmiršta ir nukrenta. Lengvai įsišaknyja. Dažnai senesni augalai ant šakelių turi orinių šaknų. Kantresni gali išsiauginti iš lapo, bet tai gan ilgas procesas. Storesnius augalus galima dauginti orinėmis atlankomis, bet tam nėra būtinybės, nes augalai ir taip neblogai įsišaknyja.
Bonsai kultūra: Žaizdos neužsitraukia kaip medžių, todėl reikėtų genėti jaunas šakeles iš anksto numačius būsimo “medžio” formą. Vielą reikia naudoti laaabai atsargiai, kadangi šakos trapios. Genėti paliekant Y formos šakojimasi. “Kryžiai”, kai ant stiebo viename aukštyje priešpriešais išauga šakos, atrodo nenatūraliai. Šakos, net ir storesnės, nesunkiai atželia. Šaknynas paprastai kompaktiškas ir jo geriau negenėti. Jei šaknys vistik genimos, reikia leisti žaizdoms apdžiūti prieš sodinimą. Priešingu atveju gali greitai įsimesti puvinys. Pasodinus, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, dar 2-14 dienų nelaistoma. Vazonas parenkamas atsižvelgiant į šaknų būklę. Jis neturėtų būti per didelis. Jei šaknys buvo pažeistos, gali tekti persodinti ir į mažesnį vazoną. Samanos nenaudojamos paviršiaus dekoravimui. Tam labiau tinka akmenys.
Kenkėjai ir ligos: Puola miltuotieji skydamariai.
Nužydėję storalapio žiedynai.
Kita: Šiuo metu galima nusipirkti įvairių formų (margalapių ‘Variagata’ , suktais lapais – ‘Gollum’). Retkarčiais patalpose žydi. Paprastai žiemą. Kadangi žiedynai formuojasi šakelių viršunėse, net ir teisingai prižiūrint, dėl genėjimo galima žiedų nesulaukti. Auginamas kaip lapinis augalas.
