Ginkgo biloba bonsai

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.)

Šis reliktinis augalas yra vienintelis ginkūnų (Ginkgophyta) skyriuje (kartu vienintelė rūšis gentyje, šeimoje ir klasėje), neturintis jokių šiais laikais augančių giminaičių. Dar ir gyvaja iškasena Čarlzo Darvino pavadintas ne veltui. Mokslininkams žinomi, dar prieš dinozaurų laikus augę, medžiai nedaug tesiskyrė nuo mums dabar žinomo dviskiaučio ginkmedžio. Ir, tai turbūt seniausias iš visų dabar žinomų medžių. Tai primityvūs augalai artimesni spygliuočiams.

Ginkmedis – iki 40 metrų užaugantis, lapus metantis, dvinamis, turintis su niekuo nesupainiojamus vėduokliškus lapus medis. Moteriški ir vyriški augalai vieni nuo kitų skiriasi dar ir lajos forma. Moteriški augalai labiau skėstašakiai. Tuo tarpu daugelis siauralajų kultivarų yra vyriški augalai. Kaip sufleruoja pavadinimas, lapai gali būti dviskiaučiai, tačiau tai toli gražu ne taisyklė. Ant vieno ir to paties medžio galima rasti skirtingai atrodančių lapų: nuo giliai suskaldytų iki beskiaučių vėduoklės formos (auga ant trumpųjų ūglių). Trumpieji ūgliai (būtent ant jų formuojasi „žiedai“ bei „vaisiai“) pradeda formuotis ant antramečių normaliai augančių ūglių. Laikui bėgant trumpieji ūgliai gali pakisti ir virsti įprastais. Lapai šviesiai žali, odiški, išsidėstę pražangiai. Jų gyslos šakojasi dichotomiškai nuo lapo pagrindo nebesusikirsdamos. Rudenį lapija nusidažo ryškiai geltona spalva, išskiriančia ginkmedžius iš kitų greta augančių medžių. Žydi gegužę-birželį. Vyriški žiedai (plačiaja žodžio prasme) susitelkę į trumpus žirginius. 2-3 cm. skersmens vaisių mėsingas šviesiai gelsvas apysėklis nemalonaus kvapo. Sėklos kevalas plonas, viduje esantis riešutėlis valgomas (galimas apsinuodijimas didesniais kiekiais), nuo seno naudojamas kinų patiekaluose. Ant senų medžių šakų ir kamienų kartais formuojasi orinės šaknys galinčios pasiekti žemės paviršių ir sėkmingai įsišaknyti.

Paplitimas: XIX a. pabaigoje į Japoniją ir Kiniją iš Vakarų pradėję plūsti augalų medžiotojai rado prie šventyklų augančius įspūdingus ginkmedžius. Natūralių augaviečių paieškos buvo bevaisės ir 1930 metais botanikos tyrinėtojas Ernest Henry Wilson paskelbė, jog ginkmedžiai gamtoje nebeauga. Nepaisant to, 1989 Harvardo profesorius Peter Del Tredici aptiko daugiau nei 150 spontaniškai augančių ginkmedžių Zhejiang provincijoje, pietinėje Kinijos dalyje. Deja tai nereiškia, jog šie medžiai „visiškai laukiniai“, ką lyg ir parodė genetiniai tyrimai. Rasta ir daugiau mažų „salelių“ su augančiais ginkmedžiais, apie kurias mokslininkai daug diskutuoja, bet dažnai ši rūšis laikoma tiesiog išnykusia gamtoje.

Lietuvoje senesnių ginkmedžių mažai. Auga Švėkšnos parke (seniausias egzempliorius), VDU Kauno botanikos sode, Obelynėje. Šiuo metu jaunų augalų galima įsigyti beveik kiekviename medelyne.

Vieta: Puikiai ištveria užterštą miestų orą, įvairias klimato sąlygas, gali augti kalkingose dirvose. Nemėgsta užpavėsintų vietų, sunkaus ir užmirkusio dirvožemio. Geriausiai auga neutralios reakcijos derlingose dirvose. Neretai norint pabrėžti ginkmedžių ištvermę minimi keletas medžių išlikusių po Hiroshimos atominio sprogimo.

Ginkgo biloba bonsai

Nuotrauka: Vikimedia commons; Missvain; Attribution-Share Alike 3.0 Unported

Genėjimas, formavimas: Kai kurių autorių teigimu ginkmedžiai nelabai mėgsta genėjimo. Gal dėl to, kad didelės žaizdos labai lėtai gyja arba neužgyja kaip kitų medžių, smulkesnės šakos po genėjimo kartais dalinai ar visiškai nudžiūva. Kita vertus, yra pavyzdžių, kuomet dideli ginkmedžiai buvo drastiškai nugenėti ir sėkmingai atžėlė. Be to, komercinėse plantacijose, kur ginkmedžiai auginami dėl lapų, mechanizuotas lapų rinkimas būtų neįmanomas nekontroliuojant jų aukščio ir formos. Kai kuriose plantacijose augalai kas penkerius metus nupjaunami beveik iki žemės. To būtų negalima padaryti jei augalas netoleruotų genėjimo. Žinant natūralų ginkmedžių atsparumą patogeniniams organizmams, didelės lėtai gyjančios žaizdos yra turbūt labiau bonsai medelių augintojų rūpestis, nes tai trūkumai formuojamų medelių estetikoje.

Kilę iš Kinijos, ginkmedžiai be abejo vieni iš tradicinių bonsai formavimui naudojamų medžių. Ketinant formuoti bonsai medelį reikėtų turėti galvoje, kad nepavyks žymiai sumažinti lapų. Norint išlaikyti proporcijas reikėtų galvoti apie didesnį egzempliorių. Vielą naudoti atsargiai, nes žievė plona ir, kaip jau buvo minėta, lėtai gyja. Neretai pasirenkama šių medžių prigimčiai neprieštaraujanti vėduoklės (dar vadinama „liepsnos“) forma, kada pagrindinis formavimas atliekamas genint, palaikant proporcijas ir viela naudojama tik būtiniausiais atvejais.

Bonsai medeliai kartais formuojami panaudojant orines senų ginkmedžių šaknis, vadinamas „chi chi“. Nupjauta ir aukštyn kojom pasodinta, tokia šaknis greitai įsišaknija ir pradeda leisti ūglius. Taip per labai trumpą laiką gaunamas storas ir tolygiai plonėjantis būsimo bonsai medelio kamienas, vienas iš svarbiausių bonso augintojo siekių ir gerai suformuotų medelių požymių. To praktiškai neįmanoma pasiekti be didelių randų medelio kamiene arba daugybės metų auginimo vazone. Deja, orines šaknis auginantys ginkmedžiai yra labai reti už Kinijos, Japonijos, Korėjos ribų, o ten tokie senoliai saugomi.

Dauginimas: Dauginamas sėklomis, sumedėjusiais ar žaliaisiais auginiais, orinėmis atlankomis arba skiepijant. Sėklos gana nesunkiai sudygsta, tačiau taip dauginant neaišku kokio augalo sulauksite. Net jei nesvarbu, kad sėjinukai brandos sulaukia 20-30 metų amžiaus, gali būti svarbi lajos forma. Daugindami vegetatyviai būsite tikri, kad naujas augalas bus toks pat kaip ir motininis. Į sėjinukus galima skiepyti įvairius ginkmedžio kultivarus.

Veislės, kultivarai: Kaip jau buvo minėta, moteriški ir vyriški augalai skiriasi lajos forma. Sodinimui viešosiose erdvėse dažniausiai parenkami vyriški augalai ne tik dėl tvarkingesnės formos, bet ir dėl to, kad nesubrandina dvokiančių vaisių rudenį. Vyriškų augalų trūkumas – subrandina stipriai alergizuojančias žiedadulkes, kurių poveikį gali pajusti jautresni žmonės.

Ligos ir kenkėjai: Paprastai nepuola kenkėjai ir nekamuoja ligos. Sėjinukai gali nukentėti nuo šliužų ir graužikų.

Kita:

Daugiau dviskiaučio ginkmedžio nuotraukų rasite galerijoje.

Leave a Comment