Hedera helix bonsai

Gebenė lipikė (Hedera helix L.)

Gebenės lipikės uogos

Gebenės uogos

Gebenės (Hedera) priklauso aralijinių (Araliaceae) šeimai. Tai pačiai šeimai priklauso ir aralijos (Aralia), fatsijos (Fatsia), nėrūnės (Schefflera), stimbriai (Polyscias), kitos gentys. Šeimoje yra apie 50 genčių.

Tai daugeliui gerai žinomas visžalis vijoklinis augalas tamsiai žaliais, triskiaučiais ar penkiaskiaučiais, odiškais, pražangiai išsidėsčiusiais lapais. Žydinčių šakų lapai neskiautėti. Apatinė lapų pusė šviesesnė. Jauni lapai plaukuoti, šviesesni už suaugusius. Tinkliškai gysloti. Pagrindinės gyslos jungia lapalakščio pagrindą ir skiaučių viršūnes. Žiemą lapija kartais įgauna rausvų atspalvių. Jauni augalai driekiasi pažeme, vėliau ima kopti medžių kamienais, sienomis ar kitais vertikaliais paviršiais, prisitvirtindami gausiomis orinėmis šaknelėmis. Žydi rudenį, rugsėjį-spalį, neišvaizdžiais į skėtiškus žiedynus susitelkusiais žiedais. Subrandina tamsias, beveik juodas, uogas. Dar nesubrendusias uogas lesa karveliai keršuliai (Columba palumbus).

Paplitimas: Savaiminis arealas driekiasi nuo šiaurinės Afrikos dalies pietuose, iki pietinių Norvegijos pakrančių šiaurėje, siekia vakarinę Azijos dalį. Britų salynas. Lietuvoje reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Vieta: Natūraliai auga lapuočių miškų paklotėje todėl pakenčia pavėsį ir gali augti tokiose vietose, kurių neištveria dauguma augalų. Sode gali būti auginama kaip kiliminis augalas, naudojamas vertikaliam apželdinimui ar kabantiems krepšiams apipavidalinti kaip svyrantis augalas. Margalapėms dekoratyvinėms formoms reikia daugiau šviesos. Tamsiose sodo ar patalpų vietose gali imti nykti lapų margumas ir tai aiškus ženklas, jog augalui reikia daugiau šviesos. Pakantumas užpavėsintoms vietoms – tik užuomina. Visada stenkitės savo augalus auginti pakankamai apšviestose vietos. Augalams tai yra gyvybiškai būtina.

Lietuvoje tai lyg ir pageidaujamas augalas sienų, tvorų ir kitokiam vertikaliam apželdinimui, bet susiduriama su sunkumais dėl mūsuose pasitaikančių atšiaurių žiemų, kuomet gebenės stipriai apšąla ar nušąla iki žemės paviršiaus besniegėmis žiemomis. Šiam tikslui reikėtų rinktis pietinės saulės apšviestas, nuo vėjų ir šalčio kišenių apsaugotas vietas. Yra tekę matyti gebene apželdintas sausas obelis, kurios, iš pažiūros, atrodė visai netinkamoje vietoje, bet ši liana vešėjo. Kartais verta tiesiog pabandyti. Jūsų sėkmė priklauso dar ir nuo jūsų sodinamo augalo kilmės, o aplinkos sąlygas tikrai sunku objektyviai įvertinti. Nepamirškite jog įvairios veislės paprastai būna lepesnės nei rūšiniai augalai. Pažeme besidriekiantys ir po sniegu žiemojantys augalai paprastai peržiemoja gerai.

Gebenės – nelepūs augalai. Prisitaikys augti beveik visuose substratuose. Mėgsta derlingą, nerūgštų ir tolygiai drėgną dirvožemį. Laistykite reguliariai. Patalpose auginamus augalus retkarčiais nupurkškite vandeniu. Nelaikykite vazonėlių arti šilumos šaltinių. Jei įmanoma, patalpose auginamus augalus žiemos metu laikykite vėsiau.

Hedera helix bonsai

By Sage Ross (Own work) [GFDL, CC-BY-SA-3.0 or CC-BY-SA-2.5-2.0-1.0], via Wikimedia Commons

Genėjimas, formavimas: Nereikalauja jokio specialaus genėjimo. Šalia takų augantys ima plisti į vaikščiojamą dalį, todėl retkaršiais gali tekti šalinti ar trumpinti dalį ūglių. Kartais tiesiog pakanka juos nukreipti nauja linkme. Prie sienų ar atramų augę ir po žiemos apšalę nebegyvi gebenių ūgliai pašalinami jei atrodo neišvaizdžiai. Stebėkite prie nedidelių gyvatvorių augančius vijoklius. Anksčiau ar vėliau jie ima kopti į jas ir gali padaryti žalos lėčiau augantiems augalams (tokiems kaip buksmedžiai (Buxus) ar kompaktiškos spygliuočių formos) sudarydami šešėlį savo visžale lapija. Vazonuose auginamų augalų ūglius galima nuolat patrumpinti, tai skatina šakojimąsi ir tankesnio kero formavimąsi. Galima genėti kitose situacijose maišančius ūglius, gebenės to nebijo.

Labiau įgudę augintojai iš gebenių suformuoja netgi bonsai medelius, tačiau tai ne pradedantiesiems. Gebenės yra vijokliai ir jų stiebai storėja labai lėtai, o tai didelis trūkumas ketinant suformuoti bonsai medelį. Tam reikėtų panaudoti senų gebenių kelmus ar bent jau senesnes, pakankamai storas, stiebų dalis padauginus orinėmis atlankomis. Medeliai iš gebenių yra gana reta išimtis, nes gana sudėtinga sukurti seno medžio įspūdį. Tam tikrais atvejais tikslas gali būti pasiektas sodinant keletą augalų kompozicijoje. Dar vienas galimas sprendimas – supinti keletą stiebų, bet tai neatrodys natūraliai. Idealiu atveju (jei visi supinti stiebai sėkmingai augs), turėsit neįprastą augalą. Stenkitės, kad tokio medelio vainikas nebūtų pernelyg aukštai ir kad jis netaptų per sunkus liauniems stiebams.

Nuotraukų galerijoje galite pamatyti tvarkingai gebene apaugusį pastatą. Tokio rezultato nesunku pasiekti švelnesnio klimato šalyse. Gebenės tvirtai kabinasi į sienas savo orinėmis šaknimis ir nenušąla žiemą. Tačiau nekontroliuojamai augantys augalai taip tvarkingai neatrodo. Dalis ūglių paprastai svyra nuo sienos ar tvoros, o atramos viršutinėje dalyje būna sankaupa stipriausiai augančių šakų. Tokios šakos be gailesčio trumpinamos, mažinant apkrovą atramos viršūnei (pvz. jei auga ant medinės tvoros) ir paliekant ūglius glundančius prie planuojamo apželdinti paviršiaus. Galima nukreipti ir pritvirtinti ilgas šakas norima linkme bet kokiomis turimomis priemonėmis.

Dauginimas: Gamtoje plinta uogas lesančių paukščių pagalba. Lengvai dauginama auginiais arba atlankomis. Įsišaknija visur, kur stiebas paliečia drėgną substratą. Šiuo atveju pakanka atskirti įsišaknijusią augalo dalį nuo motininio augalo ir pasodinti į naują vietą. Galima šaknydinti tiesiog stiklinėje vandens. Pvz. pamerkite sprindžio ilgio viršūninius ūglius ir laikykite kambario temperatūroje (ūgliai turėtų būti pilnai išsivystę, nenukentėję nuo šviesos trūkumo). Po savaitės kitos išvysite pradedančias formuotis naujas šakneles. Kaip taisyklė, margalapėms veislėms dauginti reikia daugiau šilumos ir šviesos.

Jei neturite galimybės prisikirpti sprindžio ilgio viršūninių ūglių, dauginimui galima naudoti stiebų gabalėlius su bent vienu lapu. Lapo pažastyje yra pumpuras, iš kurio ir išaugs naujas augalas. Tokiu atveju reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Tokį gabalėlį reikėtų patalpinti ant drėgno substrato pumpuru (lapu) į viršų. Stiebas turėtų gerai priglusti prie žemės, bet pumpuras neturėtų būti užkastas. Jei žemiau pumpuro (lapo) esanti stiebo dalis pakankamai ilga, ją reikia įbesti į drėgną substratą. Dauginamą augalą uždengti skaidria plėvele, stiklainiu ar pan. Tai padės išlaikyti pakankamą aplinkos drėgmę. Retkarčiais vėdinti. Pradėjus augti lapo pažastyje esančiam pumpurui žinosite jog dauginimas pavyko. Norint greičiau turėti vešlų krūmelį į vazonėlį sodinami trys ar daugiau jaunų augalų.

Veislės, kultivarai: Priskaičiuojama daugiau nei 500 kultivarų besiskiriančių lapų forma, dydžiu, spalvomis, augimo forma ir greičiu. Lietuvoje, žinoma, pasirinkimas gerokai kuklesnis.

Ligos ir kenkėjai: Paprastai nepuola kenkėjai ir nekamuoja ligos. Dažniau nukenčia patalpose dėl sauso oro, ima ruduoti lapų pakraščiai.

Kita: Uogos nevalgomos. Kaip ir iš daugelio kitų augalų, iš gebenių ruošiami gydomieji bei kosmetiniai preparatai.

Kai kurie šaltiniai teigia jog kontaktas su lapais kai kuriems žmonėms gali sudirginti odą. Nesu su tokiu poveikiu susidūręs, tačiau dirbu apželdinimo įmonėje ir keletui aplinkos priežiūros komandoje dirbančių žmonių darbas su gebenėmis (senų augalų šalinimas nuo sienų, tvorų ir pan.) sukelia nemalonius pojūčius gerklėje, kosulį.

Kaip nelepus visžalis vijoklis sodams apželdinti gebenė buvo įvežta į daugelį šalių. Kai kuriose šalyse (Australija, Naujoji Zelandija, Brazilija, Havajai, Jungtinės Amerikos Valstijos) šios lianos puikiai adaptavosi, ėmė plisti savaime ir kelti daug rūpesčių. Tokiose vietose gebenė laikoma invazine rūšimi, keliančia pavojų vietiniams augalams. Lipdamos medžių kamienais jos gali pasiekti ir 30 metrų aukštį užpavėsindamos ir netgi nustelbdamos medžius, kuriuos naudoja kaip atramas. Besidriekdamos miško paklote taip suveši, jog praktiškai nebelieka vietos jokiems kitiems smulkesniems augalams augti. Tokios vietos kartais vadinamos gebenių dykumomis.

Į Ameriką įvežtos europiečių kolonistų dar ankstyvais Amerikos kolonizavimo metais, šiomis dienomis tapo rimta problema Šiaurės Amerikos pakrantėse esančiose valstijose. Kai kuriose valstijose ar miestuose (Oregonas, Vašingtonas (berods keturi kultivarai))  uždrausta gebenes įvežti, dauginti, sodinti ir pardavinėti. Draudimas apima net ir auginimą patalpose, bei naudojimą floristinėms kompozicijom.

Gebenė lipikė – bene pirmoji aprašyta gebenių rūšis, ir kitos gebenės buvo ilgą laiką laikytos lipikės porūšiais ar varietetais. Jos artimai giminingos ir sunkiai identifikuojamos. Po atidesnių tyrimų pasirodė, jog daugelyje vietų problemas kelia anksčiau vadinta H. helix subsp. hibernica. Dabar žinoma, kad H. helix L. yra diploidas (2n=48), o H. hibernica (Kirchner) Bean – tetraploidas (2n=96). Anksčiau laikyti tos pačios rūšies augalai tapo dviem iš pažiūros labai panašiomis rūšimis, besiskiriančiomis ne tik chromosomų skaičiumi, bet ir paplitimo arealu, kuris retai kada persidengia. H. hibernica auga greičiau ir sutrynus lapus skleidžia stipresnį kvapą. Be to, svarbus skiriamasis bruožas yra plaukeliai, dengiantys jaunus stiebus bei lapus. H. hibernica plaukeliai žvaigždiški, prigludę prie lapalakščio, o H. helix plaukelių grupės beveik visada tam tikru kampu pakilę nuo lapo paviršiaus. Pasak mokslininkų, galima tai matyti pasitelkus 10-20 kartų didinantį padidinamąjį stiklą arba net ir plika akimi prieš šviesą, jei lapas pakankamai gerai išsivystęs.

<em>Carausius morosus</em>

Indinė gyvalazdė (Carausius morosus) užauginta maitinant gebenių lapais.

Dar vienas dalykas, kurį ne taip jau senai atradau, gebenes galima naudoti kaip maistą namuose auginamoms kai kurių rūšių (ne visoms šis maistas tinka) gyvalazdėms. To nežinojau vaikystėje augindamas gyvalazdes, bet šiuo metu vėl turima ir nuotraukoje matoma indinė gyvalazdė (Carausius morosus) buvo auginama šeriant ją gebenių lapais. Vienas iš gebenės privalumų čia yra tai, kad tai visžalis augalas ir net augdamos lauke Lietuvos sąlygomis jos išlaiko lapus žiemą. Gal ne visiems gyvalazdžių augintojams gebenės prieinamos, bet jas labai sėkmingai galima auginti ir dauginti patalpose. Įsigijus iš medelynų ar gėlių parduotuvių reikia nepamiršti, kad augalai gali būti apdoroti insekticidais ir vabzdžių maistui iškart netiks. Mano gyvalazdė Londone, o čia gebenės auga kaip piktžolės ant kiekvieno kampo, taigi lengvai prieinamas maisto šaltinis.

Daugiau gebenės lipikės nuotraukų rasite nuotraukų galerijoje.

Leave a Comment