Sveikalapis gluosnis - Salix integra 'Hakuro nishiki'

Sveikalapis gluosnis/karklas – Salix integra ‘Hakuro nishiki’

Sveikalapis gluosnis - Salix integra 'Hakuro nishiki'

Sveikalapis gluosnis ‘Hakuro nishiki’ formuojamas beveik skėčio forma.

Dar vienas šiuo metu populiarus augalas – sveikalapio gluosnio (Salix integra) veislė ‘Hakuro nishiki’. Tai ryškus akcentas jūsų sode. Jaunų ūglių lapai baltai rausvai dėmėti, išsiskiria ir traukia akį sodrios žalumos fone. Paprastai parduodami štambiniai, skiepyti, medelio formos augalai.

Šie gluosniai neišrankūs, gali augti įvairiose dirvose (drėgmės turi pakakti), ištveria mūsų žiemas be didesnių nuostolių (nors gali apdegti kaitrioje vidudienio saulėje), tačiau norint turėti išvaizdų augalą, kokio ir tikitės, įsigytą augalą reikią genėti. Tai svarbu, nes dekoratyviausi yra jauni ūgliai. Genint skatinami miegantys pumpurai, augalas tankėja, gerėja bendras vaizdas.

Nusipirkus jauną skiepytą augalą genime tiesiog suimdami visus ilgus ūglius viršuje ir visi jie patrumpinami tiesiog vienu sekatoriaus pjūviu.  Senesni augalai genimi iki kelių kartų sezono metu, patrumpinant ūglius, išlaikant pageidaujamą ar jau suteiktą formą.

Jei viso šito nežinojote ir jūsų augalas gerokai peraugęs, šakos retos, išsidėstę netolygiai imkite sekatorių, o gal jau net ir pjūklą ir drąsiai patrumpinkite visas šakas. Galite pjauti pavyzdžiui sprindžio atstumu nuo skiepijimo vietos. Tiksliau matuoti tikrai nereikia, formą suteiksite karpydami pasirodžiusius jaunus ūglius. Turėkite omenyje, kad augalas ir toliau augs, todėl jis turi būti nugenėtas stipriau nei regite jį savo vizijoje.

Sveikalapio gluosnio/karklo (Salix integra) 'Hakuro nishiki' skiepijimo vieta

Sveikalapio gluosnio/karklo (Salix integra) ‘Hakuro nishiki’ skiepijimo vieta

Be to, tai vienas iš lengviausiai dauginamų augalų. Pusiau sumedėję ar sumedėję šakelės lengvai įsišaknyja drėgnoje žemėje be jokių šaknijimąsi skatinančių stimuliatorių. Keletas žmonių minėjo, jog jiems nepavyko padauginti. Nežinau kaip jie tai darė, bet pasirūpinus jog netrūktų drėgmės įsišaknyja praktiškai 100 proc. auginių. Nugenėti paaugę ūgliai puiki medžiaga šiam reikalui (žinoma, jie turi būti pakankamai paaugę).

Tokiu būdu galite išsiauginti augalų augančių krūmu, o ne kaip daugeliui įprasta medeliu. Genėti taip kaip aprašyta aukščiau. Eilė tokių krūmelių, kaip gyvatvorė, gali labai simpatiškai atrodyti.

Jei atkreiptumėte dėmesį į kairėje esančią nuotrauką, vaizduojančią skiepyjimo vietą, pastebėtumėte, jog viena iš įskiepytų šakų (dešinėje) ne ką plonesnė nei pats poskiepis. Tai reiškia, kad galite išsiauginti panašų į nuotraukose matomą medelį ir be skiepijimo, savašaknį, nes augalas turi pakankamai tvirtą kamieną formuojamam vainikui išlaikyti.

Kaip tai padaryti parašysiu kiek vėliau, bet vienoje iš žemiau esančių nuotraukų galite matyti augalą padaugintą šį pavasarį.  Sumedėjęs auginys buvo įbestas į žemę, prigijo ir iki rudens nebuvo genėtas. Vidurinysis ūglis (laikomas rankoje) turėtų būti įtvirtintas vertikaliai ir auginamas iki norimo aukščio, pakerpamas jei nesišakoja ir prasideda vainiko formavimas. Žinoma, tai užtruks kelis metus.

P.S. Nuotraukose matomas paformuotas augalas šiemet buvo išverstas stipraus vėjo audros metu. Laiku ir tinkamai jo nepasodinus bei įtvirtinus jis nunyko.

Sveikalapis karklas (Salix integra) 'Hakuro nishiki'

Prieš nepilną mėnesį tiesiog į žemę sukišti auginiai, be jokių stimuliatorių, pradėję augti. Iš 88 eksperimento dalyvių 1 nuvyto. Visi kiti pradėję augti arba turi sprogstančius pumpurus.

Salix integra 'Hakuro Nishiki' metinukas

Prieš vienerius metus padaugintas sveikalapis karklas (S. integra) ‘Hakuro Nishiki’. Šiemet karpytas 2 kartus.

Salix integra 'Hakuro Nishiki' metūglis

Salix integra ‘Hakuro Nishiki’ metūglis

Atnaujinimas. Įrašas gan senas, bet prieš kiek daugiau nei savaitę (liepos pirmos dienos), genėjau kelis nesenus čia minimus sveikalapius karklus/gluosnius.  Atliekoms jau reikia didelės komposto krūvos, bet šias panaudojau dauginimui. Tiesa, neturiu kur jų dėti ir kada prižiūrėti, bet tai tiks iliustracijoms.

Jau minėjau anksčiau, kad genimi šie augalai norint juos padaryti patrauklesnius žmogaus akims.  Taip pat minėjau, kad jie lengvai dauginami ir po genėjimo likusios šakos galėtų būti naudojamos dauginimui.

Kad būtų lengva, vistiek reikia šį tą žinoti. Čia kalbu apie turbūt paprasčiausią dauginimo auginiais būdą – dauginimą vandenyje. Ne visi augalai taip dauginasi, bet šie – taip. Jei pamerksite per jaunus ūglius, jie greičiausiai vandenyje kurį laiką „žaliuos“, bet vėliau suvys. Tokie ūgliai įsišaknija substrate, bet ne vandenyje. Bent jau man. Sėkmės iš vandenyje pamerktų šakų sulauksite, jei tų šakelių žievė jau sumedėjusi ar bent jau pradėjusi medėti. Būtent tai ir matote žemiau esančioje pirmoje nuotraukoje. Tos šakos buvo sukarpytos ir pamerktos maždaug prieš savaitę, šiandien jau su šiokiomis tokiomis šaknimis, o šakelėse jau sprogsta nauji pumpurai, kuriuos sugeba išmaitinti naujosios šaknys.

Salix integra 'Hakuro nishiki' įsišakniję šakelės

Kiek daugiau nei savaitę truko įsišaknyti vandenyje šioms sveikalapio karklo šakelėms.

Salix integra 'Hakuro nishiki' įsišakniję šakelės

Naujos šaknys jau sugeba išmaitinti augalą ir matomi nauji sprogstantys pumpurai.

Naujos šaknys jau sugeba išmaitinti augalą ir matomi nauji sprogstantys pumpurai.

Naujos šaknys jau sugeba išmaitinti augalą ir matomi nauji sprogstantys pumpurai.

Nuotraukos T.A.

Comments

  1. Lina

    Sveiki, gal galetumete ka papasakoti apie gluosni flamingo ? Pirkau krumeli iki 30cm aukscio.ar ir ji galima dauginti ar augimo salygos tokios pat kaip jusu cia aprasyto gluosnio rusiai?

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki. Kultivaras ‘Flamingo’ yra kultivaro ‘Hakuro Nishiki’ natūrali mutacija. Tai nėra hibridas, gautas kryžminant skirtingus augalus. Iš esmės, tai tas pats augalas ir jo priežiūra bei dauginimas niekuo nesiskiria nuo čia aprašomo.

      Gali būti, kad ‘Flamingo’ yra patentuotas ir teisiškai jo negalima dauginti neišsipirkus tam tikrų licencijų. Na, bent jau komercinėms reikmėms.

      Ši mutacija buvo pastebėta ir atrinkta prieš 20 metų Olandijoje. Nuo ‘Hakuro Nishiki’ skiriasi labiau vertikaliomis šakelėmis, smulkesniais lapais, ryškesnėmis lapų dėmėmis ir jaunų ūglių spalva. Vargu ar tai galima pastebėti neturint abiejų kultivarų greta. Ir ypač jei augalai formuoti. Viena svarbesnė ‘Flamingo’ savybė – jo lapai turėtų būti atsparesni nudegimams nuo saulės.

      Kadangi skirtumai nėra labai akivaizdūs, patarčiau pirkti iš patikimų šaltinių jei ieškote konkretaus kultivaro. Tikrai nenustebčiau jei augalai/pavadinimai yra tyčia ar netyčia supainioti.

  2. Zaraai

    Laba dieną. Nusipirkau nedidelį krumeli. Ir noriu paklausti 1 . į kokią dirvą patirsite sodinti. 2 ar nebus jau vėlu, nes vasara jau įpusėjo. Ačiū

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki. Šie augalai nėra išrankūs ir augs daugelyje dirvų jei tai nėra visiškas molis ar smėlis. Puiku jei tai derlinga ir nuolat drėgna (ne šlapia) vieta.

      Jei pirkote vazone augantį augalą, sodinimo laikas nėra svarbus. Sodinimo laikas svarbus jei norite iškasti ir persodinti žemėje augantį augalą. Dėl šios priežasties niekas vasarą neparduoda augalų plikomis šaknimis.

  3. Darius

    Sveiki,
    gegužės pabaigoje įsigijau skiepytą gluosnį, kamienas pakankamai didelio skersmens ~4 cm, kaip suprantu nebejauną, su labai gražiai suformuotu storų šakų vainiku ir vešlia lapija. Gavau patarimą iš vienos profesionalės, kad būtina tvarkyti skiepo suaugimo vietą, tai yra suvilgyti mėlynojo akmenėlio tirpalu ir užpurkšti sodo tepalu, kitu atveju neva gali pradėti formuotis žaizda ir su laiku vėjas nulauš vainiką. Paklausiau patarimo, ir jau po poros dienų visi lapai nudžiuvo, ir nubyrėjo, nors augalas ištisai buvo laistomas. Apkarpiau kartą, vėliau dar kartą, pasodinau į labiau pavėsinę vietą, paskutines tris savaites apipurškiu vandeniu viršutines šakas kone kasdien (kai nelyja), tačiau naujų ūglių augalas vis dar neišleidžia, nors apkarpant matosi, kad šakos vis dar gyvos nesudžiuvę ir nepraradę lankstumo. Ar galėtumėte patarti kaip atgaivinti medelį?

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki,
      skaitant Jūsų aprašymą nesunku pamanyti, jog skiepijimo vietos apdorojimas ir augalo džiūvimas yra priežastis ir pasekmė. Tačiau nereikėtų atmesti galimybės, jog tai gali būti sutapimas, o tikroji lapų džiūvimo priežastis naujoje vietoje gali būti ir visai kita. Kadangi minėjote, jog patarimą davė profesionalė, sunku būtų neklausyti tokio patarimo. Manau, gali būti kelios skirtingos prefesionalios nuomonės. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad mačiau tikrai nemažai sėkmingai augančių ir puikiai atrodančių, sveikų šių augalų, kurių skiepijimo vietos niekas niekada nelietė (neskaitant skiepytojo). Tiesa, kad skiepijimo vieta yra silpnoji tokio augalo vieta, bet tokie štambiniai (skiepyti į svetimą kamieną) gluosniai gražiai atrodo tik formuojami ir kontroliuojant (genint) jų vainiką jis neužauga toks didelis, jog vėjai keltų didelį pavojų normaliomis aplinkybėmis.

      Kaip atgaivinti? Sunku ką nors patarti tokiomis aplinkybėmis. Gera mintis būtų palikti augalą ramybėje ir nebekeisti aplinkos sąlygų, jokiu būdu nepersodinėti, neperlaistyti ir neišdžiovinti. Purškimas retkarčiais turėtų padėti, bet tai nėra vaistas. Kartais pakeitus vietą ar pan. streso būsenos augalai (kalbu bendrai) netenka didelės dalies lapijos, bet neilgai trukus (jei augalas sveikas) pasirodo nauji ūgliai ir lapija.

      Minėjote, jog šakos atrodo dar gyvos. Jei augalas pakankamai tankus ir yra galimybė iškirpti keletą skirtingų storių šakelių, pabandykite jas pamerkti ar/ir pasodinti. Atsiras papildoma tikimybė, kad augalą pavyks padauginti ir jis išliks bent jau tokiu būdu. Ne taip jau senai gavau didelį visterijos kelmą, kurį pasodinau ir tikėjausi, jog prigis, nors ir buvo mažai tikėtina. Kelmas labai vešliai sužaliavo, išaugino daug ilgų tvirtų ūglių. Turėjau visas galimybes tą augalą padauginti, bet to nepadariau. Vieną dieną kelmas žaliavęs iš savo vidinių resursų tiesiog nuvyto.

  4. Antanas

    Sveiki, gal galit pakomentuoti dėl lapeliu rudavimo? Pirkta pernai ir jau vasara viršūnės neaugdavo, o nurunda ir sudžiūsta.

    1. Author
      Sodininkas

      Kol augalas įsitvirtina naujoje vietoje gali nutikti visokių panašių negandų. Nelygu augalo būklė, aplinkos sąlygos ir pan., tai gali užtrukti kelis metus. Būtina laistyti sausu oru kol augalas įsitvirtins. Atidžiai apžiūrėkite ar nėra pastebimų kenkėjų.

  5. Sandra

    Sveiki, perskaičius jūsų straipsnį ir aš ryžausi savo gluosnį apgenėti kaip reikiant. Storesnes šakas jau reikėjo netgi nupjaut, nei kirpt. Norėčiau pasidaugint, pamerkiau gana storas šakas saulėtame kambaryje (yra slaptas noras, jei įsišaknytų, turėti neskiepytus mini medelius iš karto – taip, tokio ilgumo šakas teko nupjaut).
    Turiu keletą klausimų: 1. Gal per storos šakos nesišaknys? 2. Ar geriau būtų laikyti ne saulėtoje, bet šiltoje patalpoje, nes pumpurai jau pradeda žaliuoti? 3. Kada jau galima persodint lauke, nes atrodo, kad vėl žiema artinasi… Ačiū.

    1. Author
      Sodininkas

      Atsiprašau dėl pavėluoto atsakymo. Jei augalas pradėjo sprogti, nebelaikas jo nešti laukan. Ypač gresiant šalnoms. Dėl storio… Buvau įmetęs po genėjimo likusią 4 cm. skersmens storio šaką į sode stovintį kubilą su vandeniu. Neketinau tos šakos sodinti ir nesodinau, bet šaka išleido gausias ir ilgas šaknis. Kadangi nebuvo saugoma, nauja lapija buvo nusvilusi saulėje. Tai vyko vasaros metu. Eksperimento vardan dalį šakų galima buvo susmeigti į dirvą sode iškart po genėjimo. Jei tų šakų turite ne vieną ir ne dvi, galite pabandyti sodinti palaipsniui t.y. vieną dabar, kitą po keleto savaičių, dar kitą – kai išsivystys ilgos ir gausios šaknys. Dauginamus augalus visada reikia saugoti nuo saulės atokaitos. Laikykite šviesioje, bet nesaulėtoje vietoje. Galima pridengti plėvele kol įsišaknys jei patalpų oras sausas. Ateityje lauko augalus dauginkite lauke.

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki. Teoriškai galite persodinti bet kokio dydžio ar amžiaus medį. Praktikoje toli gražu ne visada tai apsimoka. Be to, amžius ne visada nusako augalo dydį (kuo augalas didesnis, tuo sudėtingiau bus atlikti persodinimą). Reikia atsižvelgti ir į augalo būklę. Kitaip sakant, kiekvienu atveju, persodinant didesnius augalus, rizikos vertinamos individualiai.

      Geriausiu atveju turėtumėte paruošti augalą persodinimui vienais metais ir persodinti kitais.

      Jei nėra pasirinkimo galimybės, persodinėkite kol augalas ramybės būsenoje ar pumpurams brinkstant. Iškasdami stenkitės išsaugoti kuo daugiau šaknų nenupurtant nuo jų žemės (paruošus augalą tai galima daryti kol įšalas neišėjęs). Naujoje vietoje įtvirtinkite augalą, kad nesiūbuotų vėjas. Nepamirškite palaistyti.

  6. mindaugas

    Karklai pasodinti vakarinėje pusėje, tačiau pakankamai daug gauna ir pietinės saulės. Pastebėjau, kad po 2 metų, medžiai pradėjo skursti. Visų pirma pagalvojau, kad trūksta drėgmės, tačiau papildomas laistymas nepadeda. Ant augalų nemažai yra skruzdžių, gal tai susiję su išskyromis ant lapų, o gal reikia papildomai tręšti?

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki, gaunamas saulės kiekis neturėtų būti negalavimo priežastimi šiam karklui jei tai nėra gilus pavėsis. Ilgalaikis drėgmės trūkumas žinoma galėjo prisidėti prie augalų dekoratyvumo praradimo ir, jei tai priežastis, prireiks šiek tiek laiko kol augalai atsigaus net ir pradėjus papildomai laistyti. Vardan eksperimento, po laistymo nepatingėkite pakapstyti žemės paviršiaus ir įsitikinti, jog vandens kiekis pakankamas. Praėjus dvejiems metams tikrai galima pradėti papildomai tręšti. Svarbu laikytis ant trąšų pakuočių nurodytų normų. „Daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“. Nenaudokite daug azoto (N) turinčių trąšų artėjant rudeniui.
      Pastebėjus skruzdes ant augalų galite ieškoti ir amarų! Skruzdės minta amarų išskiriamomis saldžiomis išskyromis ir saugo jų kolonijas nuo natūralių priešų. Gausios apnašos ant lapų gali būti ilgalaikės amarų veiklos rezultatas. Jei augalai stipriai apnikti, gali tekti pasitelkti insekticidus. Apnašos ant lapų trukdo augalui vykdyti dujų apykaitą ir yra palanki terpė grybinėms ligoms plisti. Galite nupurkšti augalą muiluotu vandeniu. Nuskalaukite augalą vandens srove iš sodo žarnos jei yra galimybė. Taip pavyks atsikratyti dalies amarų, kurie yra silpni ir neatsilaikys prieš srovę. Bet tai tik trumpalaikis poveikis.

  7. Raminta

    Naudingas straipsnis, įkvepiantis eksperimentams. Kovo mėnesį nugenėjau „Hakuro Nishiki“, pamerkiau pluoštą šakelių į vandenį, išleido šakneles. Noriu paeksperimentuoti – gal pavyks užsiauginti iš sveikalapių gluosnių krūminę gyvatvorę. Ar nebus per anksti kovo pabaigoje sodinti į dirvą? Kokiu atstumu reikėtų sodinti?

  8. Ona

    Radau naudingos informacijos.Turiu užsiauginusi iš šakelės, tik mano medelis labai žemas. Norėčiau sužinoti, ar sudėtinga būtų įskiepyti pačiai. Obelis esu skiepijusi. Kokį poskiepį reikėtų naudoti?

    1. Author
      Sodininkas

      Jei skiepijote obelis tada žinote, kad medžių skiepijimas neturi nieko bendra su žmonių vakcinavimu nuo gripo ar pan. ir sudėtinga neturėtų būti. Negaliu patarinėti kada ir kaip tai geriau atlikti, nes dar to nebandžiau, bet skiepyti reikėtų į kokį nors tvirtesnį kamieną turintį Salix genties atstovą. Paprasčiau sakant – į kokį nors kitą gluosnį. Pvz. kodėl neįskiepijus į Salix matsudana ‘Tortuosa’, kuris dabar taip pat populiarus ir nesunkiai visiems prieinamas įsigyti. Pastarojo kamienas nėra tiesus, o gražiai vingiuoja. Jei gyvenate Kaune, liepos pabaigoje galėčiau padovanoti kokių trijų metrų aukščio ir tvirtą kamieną turintį egzempliorių šiam reikalui.

  9. rrrr

    Straipsnis super. Pabandziau ir as. Kieme nusipjoviau sakeles dvi storesne, plonesne. Pamerkiau i vandeni po 2 dienu pradejo dziuti lapai. Tada viene isodinau i dregna zeme. Kita palikau vandeny. Vistiek dziusta abi. Tikriausiai man nevyks uzsiauginti. Reiks pirkti medeli 🙁

    1. Author
      Sodininkas

      Smagu jei radote kažką naudingo. Daugindami visada bandykite įšaknydinti daugiau auginių nei jums reikia. Taip padidinsite sėkmės tikimybę. Net jei visi auginiai virs naujais augalais, galėsite iš jų išsirinkti pačius stipriausius. Turėkite kantrybės. Kiek pamenu, paskutinėse iliustracijose matomos šakelės buvo netekę tikrai daug lapų. Bandant įšaknydinti storesnes šakas jos greičiausiai neteks visos lapijos, bet pradėjus formuotis naujoms šaknims greitai išvysite ir naujus ūglius. Taip pat nelaikykite dauginamų augalų saulės atokaitoje.

Leave a Comment