Sandy Wong – Happy Bonsai

Sandy WongBeieškant informacijos internete apie būsimą bonsai parodą susipažinau su Sandy Wong. Internetinio tinklalapio ir internetinės parduotuvės Happy Bonsai savininke iš Pietų Kinijos. Savo tinklalapyje ji dalinasi įvairiais patarimais ir bonsai auginimo būdais, supažindina su bonsai istorija, stiliais, įvairiomis medžių rūšimis.

Mums žinomos ir parduotuvėse parduodamos kaip bonsai rūšys, tokios kaip Sageretia theezans, Ulmus parvifolia, Zelkova serrata, Ficus microcarpa, Eugenia uniflora Pietų Kinijoje auga natūraliai ir plačiai naudojamos bonsai formavimui.

Sandy meilė gamtai ir smalsumas išugdė aistrą šiai nepaprastai gyvajai meno formai – bonsai formavimui. Tapusi Lingnan penjing (Pietų Kinijos bonsai mokykla) meistro, Wong Chiu Shing, mokine intensyviai mokėsi, tobulino bonsai formavimo įgudžius bei technikas. Mokymasis intensyvus, o mokytojas Wong perfekcionistas. Kaip ir visi kiti bonsai meistrai, jos manymu. Ji džiaugiasi galimybe mokytis, kuri atvėrė įspūdingą bonsai pasaulį.

Sandy mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir su mumis, tad šiek tiek apie bonsai istoriją.

Bonsai istoriją gaubia praeities migla tačiau dabar pripažįstama, kad būtent kinai pirmieji pradėjo kurti miniatiūrinius peizažus ir medžius, kuriuos šiandien vadiname bonsais. Nors terminas bonsai japoniškas, reiškia medį inde, pats bonsai formavimo menas kilo iš Kinijos. Kinijoje, miniatiūrinių medžių auginimas žinomas kaip penjing, kas pažodžiui verčiant reiškia peizažas konteineryje. Penjing menas tai daugiau miniatiūrinio kraštovaizdžio atkūrimas nei idealaus medžio kūrimas, ką bando daryti japonai augindami bonsus. Buvo tikima, kad kinų vadinamų penjing, bonsų ištakos siekia Han Dinastiją. Čia noriu pasidalinti keletu legendų ir faktų supančių bonsų atsiradimą.

Viena iš ankstyviausių kinų legendų teigia, kad tai buvo Han Dinastijos laikais (206 pr.m.e. – 220 m.e.) ir jog imperatorius sukūrė kraštovaizdį savo kieme su kalvomis, slėniais, upėmis, ežerais ir medžiais. Imituojantį visą jo imperiją. Sukūrė kraštovaizdį taip, kad galėtų apžvelgti visą savo imperiją pro pilies langą. Be to, tokį kraštovaizdį galėjo turėti tik jis vienas. Sakoma, kad bet kas kitas turintis net ir miniatiūrinį peizažą buvo laikomas grėsme jo imperijai ir baudžiamas mirtimi.

Seniausias įrodymas apie bonsus atrastas 1972 metais princo Zhang Huai (Tang Dinastija; 618 – 907 m.e.), mirusio 706 mūsų eros metais, kape. Du sienų piešiniai rasti kape vaizdavo tarnus, nešančius panašius į bonsus medžius. Viename iš piešinių tarnas vaizduojamas nešantis miniatiūrinį peizažą, o kitame vaizduojamas tarnas nešantis konteinerį, kuriame pasodintas medis.

Nors, kalbant apie bonsus, daugiausia nuopelnų skiriama japonams, tačiau tik Heian periode (794 – 1191 m.e. metai) Budistų vienuoliai atgabeno bonsus į salą. Daugybę metų po bonsų pasirodymo šis menas buvo praktikuojamas tik turtungųjų ir buvo laikomas didikų privilegija. Dėl šio fakto bonsai menas Japonijoje vos ne išnyko. Po kinų invazijos 14 amžiuje bonsai menas pradėtas praktikuoti visų klasių. Po to bonsai pradėjo populiarėti Japonijoje. Kinų įtaka ankstyviesiems bonsai meistrams akivaizdi, kadangi japonai vis dar naudoja tuos pačius simbolius bonsams vaizduoti kaip ir kinai. Po bonsų įsitvirtinimo šalyje, japonai atliko didelį darbą tobulindami šį meną ir didžia dalimi tai ankstyvųjų meistrų nuopelnas. Atliktas darbas padarė bonsus tokiais, kokie jie yra šiandien.

Pirmieji Vakarus pasiekię bonsai buvo pagrinde iš Japonijos. Jų demonstravimas trečiojoje pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1878, vėliau 1889 ir 1900 metais sukėlė vakariečių susidomėjimą ir atvėrė duris pirmajam svarbiam bonsų pasirodymui 1909 metais Londone vykusioje parodoje. Tais ankstyvaisiais metais daugeliui vakariečių atrodė, kad medžiai yra kankinami ir daugelis atvirai reiškė savo nepasitenkinimą bonsai meistrų taikomomis priemonėmis,  būdais medžiams formuoti. Tai vyko iki 1935 metų, kada nuomonės pasikeitė ir bonsai vakaruose pagaliau buvo pripažinti kaip meno forma.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bonsai ėmė populiarėti vakaruose. Iš Japonijos grįžtantys kareiviai, parsigabenantys bonsus, sukėlė susidomėjimą šiuo menu, nors ir daugelis karių parsivežtų medžių greitu laiku žūdavo. Jie išliko pakankamai ilgai, kad sukeltų vakariečių norą išmokti daugiau apie teisingą savo bonsų priežiūrą. Didelė japonų-amerikiečių populiacija buvo neįkainojama šiuo atžvilgiu. Jų žinios apie bonsai meną buvo siekis daugelio amerikiečių, besimokančių šio meno.

Šiandien daugelyje bonsų aiškiai jaučiama stipri japonų įtaka. Ir tai yra natūralu, kadangi šį meną valkariečiams pristatė ir jo mokė japonai.

Parengta pagal HappyBonsai.com

Leave a Comment