Žirniai ‘Charmette’

Tai viena iš dviejų šiemet mano planuojamų auginti kompaktiškų sėjamųjų žirnių (Pisum sativum) veislių (antroji – ‘Hatif d’Annonay‘).

Žirniai ‘Charmette’ teužauga iki 60 cm. aukščio ir, pasak informacijos ant sėklų pakuotės, auginant dvigubose eilėse nereikalauja atramų. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tuo geriau nepasikliauti ir geriau jau įbesti bent vieną kitą šaką ar bambukinę kartį tarp augančių žirnių. Nuo augimo pradžios turėdami kur kabintis žirniai neišguls veikiami vėjo ir lietaus. Išgulę jie greit ūsais susikabina vienas su kitu ir jei laiku nepasirūpinsit, turėsit ant žemės gulinčią žirnių raizgalynę.

Vis tik tai žemaūgiai žirniai ir dėl savo dydžio tiks auginti vazone prie namų, nes besivejantiems žirniams tikrai vietos neatsiras. Jie neužima daug vietos, nereikia įrenginėti tinklų ar kokių nors konstrukcijų jiems kopti.

Šiuos žirnius pasėjau lauke stovinčiame lovelyje kovo 4 d. (Pastaba: veiksmas vyksta Londone). Maždaug 10 cm atstumas tarp eilių. Apie 7 cm atstumu eilėse.

Pirmieji daigai pasirodė praėjus lygiai dviems savaitėms. Po sėjos temperatūra dienos metu nebuvo žemesnė nei +10 laipsnių. Žemiau esančioje nuotraukoje daigas maždaug keturių dienų amžiaus.

Pirmieji žiedpumpuriai pasirodė gegužės pradžioje augalams pasiekus apie 35 cm. aukštį. Augalai krovė po du žiedus (o vėliau formavo dvi ankštis) iš kiekvienos lapų pažasties. Ir tai buvo pirmasis skirtumas tarp mano auginamų žemaūgių žirnių. ‘Hatif d’Annonay’ krovė tik po vieną žiedą ir vėliau formavo tik vieną ankštį.

Kiek kitokia istorija su darže sėtais žemaūgiais žirniais.

Darže sėjau kiek vėliau nei aukščiau aprašytus, po dvi eilutes kas savaitę ir vėliausiai sėti dar tebedygsta. Skirtingai nei lovelyje, dygimas buvo labai prastas. Galbūt padžiuvo dygimo metu, bet labiau tikėtina, kad daigus nulesė paukščiai dar prieš man juos pamatant.

Taip pat ne mažiau žalos padarė straubliukai Sitona lineatus, kurie atakuoja ir pupas (Vicia faba).  Jie išgraužia iki 5 milimetrų skersmens skyles lapų kraštuose ir lapai atrodo kaip iškandžioti. Paūgėjusiems žirniams tai didesnės žalos nedaro ir jokių papildomų priemonių imtis nėra būtina, bet jaunų daigų augimą šių vabalų veikla gerokai sutrikdo. Manau, kad dalį daigų praradau kai jiems dygstant šie kenkėjai nugraužė jų viršūnes. Dengimas tankiu tinkleliu galėtų padėti šios problemos išvengti.

Birželio pirmosiomis dienomis paragavau pirmuosius žirnius. Jie skanūs, saldūs, bet… ankštys mažos ir, žinoma, patys žirniai taip pat maži. Subrendusiose  (valgymui) ankštyse 8-10 žirnių, bet jos tesveria 3-4 gramus. Dukra išlukštenusi pirmąją ankštį šūktelėjo: -„Kokie mažyčiai…🙂“.

Pradžioje sukau galvą kaip čia tų žirnių nesumaišyti ir kuriuos  augalus palikti sėklai. Bet nelabai yra ką nuo jų valgyti…

Buvo įdomu juos auginti, bet sėklų nebesiruošiu pasilikti ir sekančiais metai bandysiu kitas veisles.

Leave a Comment