Pinus sylvestris ūglių skabymas

Čia norėčiau pasisodinti pušį… O gal geriau nereikia?!

Paprastosios pušies viršūniniai ūgliai

Viršutinėje medžio dalyje ūgliai auga stipriausiai, todėl ir atitinkamai trumpinami.

Ankstyvą pavasarį kalbėjau su vienu žmogumi apie pušis. Pastebėjęs, kad man tokia tema visai priimtina, jis garsiai svarstė apie paprastosios pušies (Pinus sylvestris) sodinimą savo 6 arų sklype. Vėliau paaiškėjo, kad viena pušelė (taip ją vadino medžio savininkas) jo valdoje jau auga.

Aš, žinoma, neatsispyriau nepasvarstęs, jog gal ir gražus tas Lietuvoje savaime augantis medis ir nieko nekainuos (čia kaip pažiūrėsi) parsinešus iš gretimo miškelio (ką ir ketino daryti mano pašnekovas), bet „gal“ kiek didokas 6 arų sklypui…

Tas „gal“, aišku, buvo tik mandagumas gerokai vyresniam žmogui. Juk visi esate matę pušis mūsų miškuose! Juk esat?

Gerai, gal jūsų atveju toks medis reikalingas ir daugiau mažiau įsivaizduojate kaip jis atrodys konkrečioje vietoje (pavėsyje, atviroje vietoje, tarp pastatų ir pan.) po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų. Gal kažkas tuos medžius prižiūrės už jus. Bet tikrai taip ne visada būna.

Jau minėtas pokalbis tuo nesibaigė. Kilo klausimas ką daryti su jau augančia pušele?

Galima ja užsiimti rankiniu pjūklu arti žemės, kol dar nereikia grandininio ir priekabos, malkų išvežimui, arba talkos, jų pernešimui. Galima pabandyti kontroliuoti pušies augimą kol ji dar nėra didelė. Brandaus medžio šalinimui (ir juolab formavimui) teks kviestis specialistus ir tai atitinkamai kainuos.

Čia, žinoma, lenkiu link nedidelio medžio mėgėjiško formavimo. Bonsai medelių augintojams pušų formavimo principai gerai žinomi ar bent jau girdėti, tačiau gali pasirodyti labai sudėtingi niekad su tuo nesusidūrusiems. Jie ir yra sudėtingi, nes bonsų augintojų tikslai sudėtingi, bet pasiskolinus tam tikras technikas galima kontroliuoti pušies augimą ir nelabai įgudusiems. Juolab, kad kalba apie atvirame grunte augančius dar nedidelius augalus.

Apatiniai paprastosios pušies ūgliai

Žemutinėje medžio dalyje esantys ūgliai auga silpniausiai, todėl trumpinami mažiausiai arba visai netrumpinami.

Pušų genėjimas laikomas sudėtingu, nes jis yra specifinis. Pušies negalima karpyti ar pjaustyti kaip sugalvojai tikintis, jog ji atžels. Nupjovus šaką, kurioje nebėra matomų gyvų augimo taškų su spygliais (pumpurų ar mažų šakelių) vargu ar sulauksite tos šakos augimo. Net jei ir yra tokių taškų, bet jie po genėjimo liks užpavėsinti, greičiausiai jūsų lūkesčiai nepasiteisins.

Prieš savaitę būnant Lietuvoje (birželio pirmos dienos) ir apžiūrint keletą ne vietoje augančių pušų, buvo pats laikas atlikti jaunų ūglių šalinimą/trumpinimą. Gegužės pabaiga/birželio pradžia (nelygu metai ir oro sąlygos) – pagrindinis metas, kada galite pristabdyti ir sutankinti savo pušis.

Tai yra jaunų ūglių trumpinimas ir šalinimas. Visa tai atliekama tiesiog rankomis, be jokių papildomų įrankių jeigu pasirenkamas tinkamas laikas. Tuomet jauni, jau ištįsę, bet dar spyglių neišskleidę, šviesiai žali ūgliai lengvai lūžta. Kiek suvėlavus, laužiant ūglį (jauną šakelę) jis lūžta tačiau nebeatsiskiria. Tokiu atveju galima naudoti sekatorių jų šalinimui ir rezultatas bus panašus.

Rezultatas – kitamet pušis augindama naujus ūglius („žvakes“) pradės tankėti, nes nauji ūgliai augs ant trumpesnių pernykščių šakų, kurias sutrumpinote pernai.

Ši procedūra angliškai vadinama ‘candel pinching’, ‘decandeling’, ieškantiems angliškos informacijos.

Pinus sylvestris ūglių skabymas

Kiek trumpinti? Paliekama pusė arba trečdalis jauno ūglio.  Kuo labiau trumpinsite, tuo tankiau ateityje pušis augs, jei nepamiršite kasmet kartoti šios procedūros. Bet apžiūrėję savo medį pastebėsite, jog viršūnėje šakos užaugina po 5 ir daugiau gal ir pusmetrį siekiančius ūglius, o apatinėje dalyje silpniausios šakos turi vos po vieną ar du kelis centimetrus besiekiančias jaunas šakeles.  To nevalia pamiršti.

Dalį viršutinėje medžio dalyje augančių stipriausių ūglių galima visai išskinti/iškirpti, o likusius sutrumpinti paliekant trečdalį ar ketvirtadalį. Vidurinėje medžio dalyje „žvakės“ mažesnės ir jų mažiau. Pastarosios trumpinamos pvz. pusiau. Žemutinėje dalyje nauji ūgliai bus silpniausi, todėl nuskabomos tik stipriausiųjų viršūnės, o patys silpniausi ir mažiausiai paaugę neliečiami. Tokiu būdu bandoma sutramdyti viršūninį augalo dominavimą t.y. suteikti daugiau energijos apatinėms šakoms atimant ją iš viršutinių. Jei visus ūglius trumpinsite vienodai apatinės šakos liks silpniausios ir dalis jų nyks kaip ir natūraliai augančių neformuojamų medžių.

Comments

  1. untanas

    Apie ka straipsnis taip ir nesupratau.. kazkokie pamastymai ar kas?. Sodint medzius negalvojant reikia ir kuo daugiau… oshpjauti visada spesi o va uzaugint reikia daug laiko…

    1. Author
      Sodininkas

      Sveiki, gal būt ir pamastymai vienoje iš galimų situacijų. Taip pat šiek tiek apie pušų formavimą. Visiškai sutinku dėl medžių sodinimo. Nevisai dėl „negalvojant“.

  2. Sabaka

    Kaip ir kituose straipsniuose apie pusu genejima, i sy klausima neatsako ir neraso kada, ir kurio metu geriausia genet. Taigi pasiimi piela, zyrkles, kirveli ir pasol. Nudzius nabage, tai nudzius. Kalte versim internete esantiems straipniams ir ta nudziuvusia nabage malkom paleisim… Va teip vat.

  3. Aurimas

    Sveiki, pas mus sode auga tokia pušis ir auga ten jau kokius 17 m. Ji nei karto nebuvo genėta, todėl situaciją manau jau įsivaizduojate. Vidinės šakos spygliuotos ir per keletą metų tikrai iš jos pavyktų ką nors suformuoti, bet tada kyla klausimas. Kuriuo metų laiku geriausia imtis ryžtingų šakų karpymo veiksmų, nes tektų pašalinti apatines šakas, ilgiausias stipriai sutrumpinti, o viršūnę taip pat pašalinti. Taigi, kokie jūsų patarimai šiuo klausimu ?

Leave a Comment