„Kabantis“ suoliukas

Jau rodžiau šio suoliuko „griaučius“, tik šiandien įrašas svetainėje, o ne Instagram paskyroje. Turiu daugiau šios statybos akimirkų ir daugiau naudos besidomintiems bus jei jos bus vienoje vietoje, nei laike išsimėtę nuotraukos. Tik, gali kiek užtrukti kol tas nuotraukas čia surikiuosiu.

Šioje nuotraukoje suoliukas beveik baigtas. Rezultatas – kaip visada, skonio reikalas. Buvo priekaištų dėl rausvos kai kurių lentų spalvos, bet tai natūralūs šios medienos atspalviai.

Mediena – paprastai vadinama cedar ir kiek pavyko išsiaiškinti tai didžioji tuja (Thuja plicata). Mediena lengva ir labai minkšta. Tiesą sakant, tai būtų paskutinis mano pasirinkimas, jei statyčiau suoliuką sau. Net ir nagu įrėžti žymę nėra sunku.

Transportavimo metu reiktų atkreipti dėmesį į tai, kaip šias medžiagas tvirtinate. Statybos procese lentas taip pat tenka labai saugoti nuo purvo, nedėti jų ant grubių paviršių ir, aišku, per jas nevaikščioti. Paruoštą lentą nesunku sugadinti neatsargiai su ja elgiantis ir pvz. atplėšus kampą arba beskubant sukti medvaržčius iš medvaržčio galvutės išokęs suktukas atsitrenkęs į lentą gali palikti nepriimtinai gilią žymę. Ypač jei dėl kokių nors priežasčių negalima lentos apversti arba apvertus nebetinka pjovimo kampai, apsukus netinka jau susuktų medvaržčių skylės ir pan.

Kas dar? Lentos 145 mm pločio, 19 mm storio. Tarpai 5 mm. Pradinis pageidavimas daryti 10 mm tarpus pasirodė nepriimtinas išdėsčius lentas. Be to, sumažinus tarpus pavyko išpildyti nepjaunant nė vienos lentos išilgai, bet apie tai reikia pagalvoti jau įrenginėjant rėmą.

Kas nematė šio suoliuko griaučių facebook ar instagram puslapiuose, galite matyti žemiau.

Šio suoliuko atveju problema/neproblema buvo ta, kad galinė siena nėra lygiagreti pastatui, o priekinę prie galinės sienos pritvirtinto suoliuko dalį sutapdinome su plytelių siūle, kuri lygiagreti pastato fasadui. Dėl šios priežasties kairėje esanti suoliuko atrama (jei galima taip vadinti) atsikišusi šiek tiek daugiau nei 80 cm ir tai yra daugiau nei norėtūsi. Sėdint ant šios dalies suoliukas bus veikiamas didesnių jėgų nei mažiau atsikišusios dalys ir gali atsirasti nepageidaujamas judėjimas ant jo sėdant. Laikui bėgant gali atsirasti ir klibėjimas.

To galima būtų išvengti suoliuką pratęsus ir pritvirtinus prie kairėje esančios sienos/tvoros, bet ten turės augti priedangą teikiantys augalai ir ilgiausias kampas turi kyboti ore. Be to, kaimynai griežtai uždraudė ką nors tvirtinti prie juos skiriančios tvoros.

Kolegoms yra tekę tokiu pat principu sėkmingai įrengti 1 m pločio suoliuką, bet jei galima išvengti kraštutinumų, kartais geriau taip ir padaryti. Juolab, kad tvirtumas priklauso ne tik nuo naudojamų medžiagų, bet ir nuo naudotų medžiagų sienos statybai, bei sienos stovio. Kartais nepalankios aplinkybės išlenda tik pradėjus gręžti skyles atramoms, o sienų tvirtinimas (jau nekalbant apie perstatymą) niekaip netelpa į biudžetą.

Medinės atramos sienoje tvirtinamos armatūros ir greitai stengstačios dvikomponentės dervos pagalba. Nuotraukoje 20 mm storio ir 300 mm ilgio armatūra, kurios pusė sienoje, kita pusė medienoje. Atrama 45 cm ilgio, ant jos apie 70 kg svorio ir nesimato jokio pastebimo judėjimo. Medvaržčiais prisukus lentas svoris pasiskirstys ir ant greta esančių atramų.

Kas nors gali pastebėti, kad nuotraukoje matoma siena nėra stora. Ji pastatyta iš 100 mm storio betoninių blokelių, bet kiek žemiau nei matoma viršutinė sienelis dalis siena gerokai storesnė ir visi iš medienos kyšančios armatūros 15 cm yra įtvirtinti betone.

Teko girdėti apie atvejus kai 10 cm storio blokelių siena buvo nepakankama ir siena buvo storinama suoliuko tvirtinimo aukštyje. Taip pat teko girdėti apie vietoje armatūros naudotą ilgasriegį su veržle kitoje pusėje, bet kiek tai efektyvu negaliu pasakyti. Beveržiant nesunku ilgasriegį ištraukti iš medienos.

Dar vienas dalykas, kurio nuotraukose akivaizdžiai nesimato – atramos nėra horizontalios. Jos šiek tiek „žiūri“ į viršų.

Leave a Comment